Varniukė niūriai linguodama link bendrojo kambario, kažką panosėje bumbėjo. Priėjusi, prastūmė duris. Kažkur viduje Carelly tikėjosi bent ką nors sutikti, tačiau įkišusi galvą, mergaitė susiraukė. Kambarys buvo tuščias
-Kaip visada - suniurnėjo ir įpėdino į jį, uždarydama paskui save duris.
Nudūlinusi prie židinio, drėnėsi į krėslą, kuris buvo netoli jo. Varniukė, nors ir buvo nepatenkinta, tačiau nepamiršo, jog tik ką kaleno dantimis, tad nusprendė bent truputi sušilti. Vistiek, visoje mokykloje buvo tylu, tarytum visi būtų žiemos miegu užmigę. Patogiau susirangiusi krėsle, karelį stebėjo spragsinčią ugnį, kurį pamažu blėso.