''Šaligatvio plytelės''

Nesmerkit jei nepatiks, vienas žmogus apie tai nusimanantis sakė, kad visai gerai...
Rėžkit tiesiai šviesia, kad ir kokia skaudi tiesa tai būtų.

Už pavadinomą dėkoju brangiajai Di.*****

''Šaligatvio plytelės''

Rytas. Girdžiu kaip čiulba paukščiai. Man patinka klausytis jų čiulbėjimo. Štai jau ir Justė verčias iš lovos. Kai visad nueina įsijungia kopiuterį, užsikaičia arbatinuką ir į vonią. Guliu ir laukiu kol Justė išeis iš vonios.
Atsisuku ir apžvelgiu kambarį, , Briga jau skaito knygą, Tado lova paklota tvarkingai kaip ir mamos, niekad nesuprantu, kaip mama visad visur spėja? Viena, su keturiais vaikais, be vyro, vieno kambario bute. Kaip ji taip galiz? Ir dar visus vyrus praganė. Apie savo, Justės ir Brigos tėtį nieko nežinau, bet atsimenu Tado tėtį, nuo to laiko kaip ji pasakė, kad laukias mama jo nė karto nematė.
Štai Justė išejo iš vonios, nuėjo prie kompiuterio, įjungė muziką. Kaip visada mes su Briga rėkem:
-Išjūnk!!!
Ji išjunge muziką išsitraukia iš stalčiaus Mp3 ir nueina į virtuvę. Aš išsiverčiu iš lovos ir nueinu į vonia. Greitai nusiprausiu ir einu darytis pusryčių. Briga vis skaito, o Justė geria kava ir žiūri MTV. Atsinešiau pusryčius į kambarį ir atsisėdau ant sofos.
- Po savaitės į šūlę- po kiek laiko taria Justė.
- -Tikrai,- burbtelnu aš.
- O aš nieko prieš- taria Briga ji moksliukė
- Briga, šiemet galios mūsų susitarimas?- staiga paklausė Justė.
- Gerai- pasako Briga ir toliau skaito. Jų susitarimas, kad Briga daro Justės namų darbus o Justė kloja Brigos lova ir tvarko jos daiktus...

Po savaitės per rugsėjo pirmą, kaip visada, apsikabinimaj, bučkiai ir t.t. Kaip ir galvojau Sima pas mama paprašė, kad leistų pabūt pirtį su draugais, jei aišku leido. Greit bėgu namo čiumpu telefoną ir skambinu mamai. „Klausau“ atsiliepia mama. „Mamyti, galiu varyt pas Sima į pirtį? Jai mama leido. Čia rugsėjo pirmosios proga“ greit pasakau aš, nes žinau, kad ji amžiais neturi laiko. „Gerai, devinta atvažiuosiu pasiimt“. Ir numeta ragalį, turbūt tikraj neturėjo laiko, pagalvoju aš ir iš spintos išsitraukiu pilkus džinsus, maikute ir džemperį. Žvilgtelnu pro langą, o ten žiūriu Justė su savo bęste Alma pareina, aš tos Almos tai nekenčiu. Greit persirengiu, išsitraukiu maudoma ir įlendu sieninėn spynton. Pareina Justė su Alma.
-...nu man tai jis toks žiaurus- girdžiu sakan Almą.
-Nu, man ir- pasako Justė.
Jos abi nueina į kambarį, tada Alma taria:
-Einam į balkoną- aš pažiūriu pro tarpą ir matau jos rankoi cigarečių pakelį.
-Okey- taria justė ir jos išeina.
Aš greit išlendu ir bėgu iš buto. Pakeliui sutinku pora klasiokų ir klasiokių. Mes visi linksmai einam pas Sima...
***
Išbėgu iš pirties ir matau mamos mašiną, padedu kuprinę į bagažinę ir įlipu į mašinos priekį:
-Oj, buvo labai smagu- imu pasakoti, bet pastebiu, kad mama atrodo pikta, tada paklausiu- Kas atsitiko?
-Oj nieko,- pašaipiai taria mama- važiuojam namo- taria ji piktai, užveda variklį ir pradeda labai greitai važiuoti. Aš pradedu kuprinei ieškoti telefono, ir tada supratau, telefonas liko namie, mama skaitė žinutes.
Aš pareinu atsisėdu ant savo lovos ir laukiu. Mama priėjo prie Justės kažką jai tyliai pasakė. Justė pasiimė Brigita su Tadu ir visi trys išėjo. Mama priėjo prie manes, ir tarė:
-Na, pasakok, kas tas Nojus?- aš jai papasakoju, kad jis tik susirašinėjimo draugas, ir kad mūsų niekas nesieja. Tada ji paima mano telefoną, kažką sumaigo ir duoda man paskaityt žinutę. Ten buvo parašyta. „Aš noriu taves“. O siaube, pagalvojau aš, ir tylėjau. Mama pradėjo rėkti:
-Kaip tu taip galėjai? Aš tavim rūpinuos, stengios o tu, tu man taip atsilygini?!!!! Ką? Keturiolikos metų su bernais duodies?- paima mane už plaukų pataso ir paleidžia, aš nugriunu į lovą ir įsikniaubiu į pagalvę. Girdžiu, kad parėjo Justė, Brigsa ir Tadas, mama kažką pasakė, paiimė tašę ir atidarė spinta...
***
Rytas. Guliu. Justė neišsiverčia iš lovos. Keista kažkaip. Pasisuku ir pasižiūriu, kad kambarys tuščias. Kur visi? Ant stalo guli lapukas. Greit išsiverčiu iš lovos ir jį pačiumpu:

Miela, Monika.

Mes išvykom. Gryšim sekmadienį vakare. Aš vis dar ant taves labai pykstu. Ir negaliu patikėti, kad tu taip pasielgei. Pas kaimyne paprašiau, kad truputį tave prižiurėtų, pinigų palikau vokelyje, ant stalo prie kompiuterio. Jei ką skambink man į mobilų.
Atsimink, aš vis dar tavim pasitikiu.
Mama.

Greit nubėgu prie stalo kur stovi kompiuteris, atplėšiu vokelį. O ten 50lt. Prunkštelnu. Ji gal kvaila? Tik 50lt. Čiumpu telą ir skambinu Simai. Susitariam, kad ji antra ateis pas mane. Na bent pasilinksminsim pagalvoju. Nueinu palendu po dušu, pavalgau pusričius, apsitvarkau kambarį ir einu pailsėti. Atsiguliu įsijungiu televizorių. Po kiek laiko skambutis į duris.
-Sveika- atidarius duri įsileidžiu Sima.
-Labas- Sima mane apkabina ir pabučiuoja.
-Užeik- burbtelnu.
Sima atsisėda ir tare:
-Na tai pasakok.- Aš jai viską papasakojau, mes su ja visada pašnekėdavom, kad ir pačiom slapčiausiom temom.
-Siaubas, mesk tą Nojų- pasakė Sima.
-Ištryniau jo numerį, dar neraše, bet vistiek kurią dieną pareis žinutė „Ka drj?“
-Taip...- burbtelėjo Sima.
-Gal pažiūrim kokį filmą?- paklausiau, ir nuėjau įjungiau kompą, mes su Sima pažiūrėjom filmą, poto sugalvojom nueit iki pardės, tada Sima pasiūlė nusipirkti sidro. Nusipirkome „Kiss“ kažkokiam kioskelį tada nuėjom ir traškučių galiausiai grįžom namo išgėrėm sidrą ir sugalvojom, kad reikia ką nors dar pasikviest. Prisikvietėm klasiokų, klasiokių ir kitų draugų. Gerai pasitūsinom, Sima nakvojo pas mane, kaimynė ačiū Dievui nebuvo atėjus. Ryte atsikėliau anksti. Išlipau iš lovos, galvos skausmas nežmoniškas. Kambarį baisi betvarkė. Sima miega išsidrėbus ant sofos, visi kiti išėja, šiandien vakare grįžta mama, reik tvarkytis. Greit prikėliau Sima, pavalgėm pusryčius ir nuėjom tvarkytis.
Susitvarke prisėdom prie kompiuterio ir nuėjom į „one.lt“, ten parašė kažkoks bernas, su juo susirašinėjom apie dvi valandas, jis buvo iš to pačio miesto todėl susitarėm susitikt, sakė atsives draugą.
Trečią valandą jau buvom parke, pamatėm einant prie mūsų du vaikinus ir supratom, kad čia Lukas su savo draugu.
-Monika?- paklausė priėjes Lukas
-Aš- šyptelėjau- čia mano draugė Simona- pristačiau, Sima gėrusi limonadą prunkštelėjo, ir išspjovė limonadą.
-Čia Deivis- neaiškiai mostelėjo ranka jis į savo draugą.
Lukas su draugu Deiviu pasirodė labai faini, jiems šešiolika. Mes smagiai pasibuvom: pasivaikščiojom parke, buvom boulinge ir poto nuėjom į kavinę.
Grįžus namo, griūvau į lovą ir žiūrėjau televizorių, kol išgirdau triukšmą prie buto durų. Greit atsitojau, pribėgau prie durų ir atrakinau jas. Grįžo mama su Briga, juste ir Tadu.
-Na, kaip pailsėjot?- paklausiau ir nusišypsojau.
-Gerai- burbtelėjo mama, ir nuėjo su tašėm į kambarį. Ah...Ji vis dar pyksta.
-Mamyt, -priėjus pasakiau aš- tu dar pyksti? Mama tik neiškiai žvilgtelėjo į mane ir nuėjo į virtuvę, bet iškišusi galvą dar pasakė:
-Nueik į mašiną ir atnešk likusias tašes- ir metė man mašinos raktelius. Aš juos pagavau, įsispyriau į batus ir išėjau.
Nuėjus atrakinau mašiną ir ištraukiau tašes. Jau einant prie laiptinės pamačiau link saves bėgant kažkokį vaikiną, aš pradėjau bėgt į laiptinę.
-Monika!- šaukė jis- palauk čia aš Lukas!
-Oh, išgasdinai mane- burbtelėjau susigėdusi, kad pasirodžiau tokia mižne- Ką tu čia veiki?- paklausiau.
-Aj, su draugais vaikščiojau ir tave pamačiau- burbtelėjo.
-Hm...Aš turiu eit, mama laukia- paaiškinau aš.
-Gerai, gal ryt susitinkam- paklausė, ir supratau, kad jis pusgirtis.
-Gerai, bet gal duok savo numerį?- paklausiau ir nusijuokiau.
-Aha, tuoi- pradėjo jis ieškoti telefono kišenėse, po kiek laiko murmtelėjo-Va, rašykis.- ir atkišo telefono ekraną. Aš išsitraukiau savo telefoną ir įsivedziau jo numerį. Atsisveikinusi nubėgau namo.

Ryte nuėjus į mokyklą parsinešiau knygas, ir su Sima nuėjom susitikt su Luku ir Deiviu. Sima sakė, kad vakar su Deiviu susirašinėjo visa vakarą, o aš jai papasakojau apie savo susitikimą su Luku.
Lukas ir Deivis mus nusivedė į kažkokį seną dvarą, ten buvo primėtyta alaus butelių, cigarečių pakelių ir švirkštų. Lukas nusimetė kuprine ištraukė butelį alaus ir sidro, bet iš mažesnio skyrelio mano nuostabai cigaręčių pakelį. Jis atrodė normalus bernas ir, kad jis rūko negalėjau patikėti. Jis paspyrė kuprinę ir atsisėdo ant žemės, šale jo klestelėjo ir Deivis.
-Norit?- paklausė jis ir ištiesė cigarečių pakelį.
-Ne- kartu su Sima atsakėm. Jie susižvalgė.
-Tada gal sidro?- paklausė ir paspyrė butelį.
-Gerai- tarstelėjau aš, ir atsisėdau prie Luko, bet Sima dvejojo,-sėsk- sušnypščiau aš. Ji klestelėjo šalia Deivio. Mes išgėrėm butelį sidro, poto alaus ir tada Lukas iš kuprinės ištraukė degtinės, aš atsisakiau, bet Sima atrodo neatsisakys, ji čiupo degtinę ir iš viso butelio pradėjo gerti. Lukas su Deiviu pradėjo rėkti, „pritardami“. Na palauk, galvoju, tu jų abiejų dėmesį nukreipt nori?! Atsistojus čiupau degtinės butelį Simai iš rankų Ir pradėjau gerti degtinę. Fūūū! Lukas su Deiviu vėl pradėjo rėkti.
Vėliau Deivis su Sima pradėjo glebeščiuotis, poto ir laižytis, tada Sima sutiko parūkyt ir jie nuėjo į viršų, man pasirodė kaistą, kad ne į lauką bet Lukas tarė:
-Geriau pasiimk drauge, nes viršuj yra lova, o Deivis to tikraj neatsisakys.- aš pažiūrėjau į Luką atsistojau ir nuėjau.
Nuėjus į viršų išgirdau triukšmą, atrodo ten yra ir daugiau žmonių, tyliai priėjau prie kambario durų, iš kurio atrodo sklido didžiausias triukšmas, ir vos nenualpau pamačiusi Sima gulinčia lovoi pririšta o aplinkui koki penki bernai.
Ką man daryt? Greit nubėgau pas Luka ir papasakojau ką mačiau, jis atsitojo ir nubėgo į viršų, aš paskui jį.
-Aš taip ir žinojau, kad tas Deivis d*- tarė ir atsisuko į mane.- Klausyk, aš nukreipsiu dėmesį, o tu pasislėpk, kaip jie išeis tu išvesk Sima ir susitinkam parke.Ok?
-Bet jei jie tave...- bet jis mane užčiaupė ir liepė eit palaukt apačioj. Aš nubėjau ir laukiau. Staiga išgirdau žingsnius, štai pralėkė Lukas, o paskui jį keturi bernai, vadinas vienas liko. Aš tyliai nubėgau į viršų ir pažiūrėjau. Jis buvo užrišes Simai būrna ir nusisukes žiūrėjo pro langą. Aš pamačiau gulint alaus butelį, čiupau jį ir tyliai nuėjau prie to berno, trenkiau iš visų jėgų jam į galvą ir nubėgau prie Simos. Atrošau jei būrna ir paklausiau:
-Kaip tu?
-Gerai, tik rišk greičiau- tarė ji. Aš atrišau visas virves, ir mes bėgom apačion, aš greit pačiupau Luko kuprinę ir pažiūrėjau kas joje. Ten nebuvo svaigiūjų gėrimų todėl pasiimiau ir kuprinę. Staiga išgirdau grįžtant bernus. Jie parėjo be Luko, vadinas jis pabėgo, mes su Sima pasislepėm. Jie nuėjo viršun, tada mes kiek tik kojos nešė lėkėm iš dvaro į parką pas Luką.
Pamačiusi Luka parke sėdint ant suoliuko ir dairantis nubėgau pas jį ir šokau jam į glėbį, jis mane irgi apkabino. Tada paleido ir paklausė:
-Jūs juos matėt?
-Aha, mes dar buvom dvare kaip jie grįžo, bet kaip nuėjo į viršų pabėgom.
-Bet vienas iš jų liko, ar ne?- paklausė jis.
-Aha, bet aš jam iš butelio trenkiau į galvą.- atsakiau.
-O ne,-burbtelėjo jis- Dabar jie tave pasigaus ir trenks iš butelio į galvą arba dar blogiau.
Vakare gulėdama galvojau apie dieną, kaip sėdėjom dvare, apie vargšę Sima šitaip išsigsndusia, bet ji šiek tiek atsigavo kaip nuėjom su Luku į ežerą nusimaudyt.
Kaip grįžau mama mane iškamantinėjo, pasakiau, kad su Sima buvom madytis, ir kad Sima paskolino maudoma, kad nereikėtų atsakinėt į jos klausimus.
Kita diena Sima į šūlę neatėjo. Parašiau jei, bet ji neatrašė. Nejau mama susekė?
Per antrą pamoką gavau žinutę nuo Luko, jis siūlė susitikt, tad pabėgau iš trijų paskutinių pamokų. Jis laukė manes prie mokyklos, pasirodo jis vairuoja, mašina buvo nelabai graži, bet vis dėlto mašina.
Jis nuvežė mane iki namų, aš nubėgau persirengiau, užsidėjau suknelę ir tymkes, daug nesidažiau nenorėjau atrodyt kaip „fyfa“. Dar pasiimiau maudomą nes Lukas sakė, kad gal nuvažiuosim prie ežero. Buvo nelabai šilta, bet manau, kad nesušalsiu. Kaip įlipau į mašiną Lukas pasakė, kad gražiai atrodau, aš išraudau ir net nepadėkojau.
Nuvaževe prie ežero ilgai nesimaudėm, bet Lukas poto įšoko, siūlė ir man, bet aš nelipau, todėl išlipes, pakėlė ir įmetė. Buvo laabai smagu. Grįžom apie antrą, kad Justė ir Briga nieko neįtartų, maudoma palikau Luko mašinoj, kad mama nepastebėtų, kad šlapias.
Kaip grįžau iš kart nusiimiau suknelę, išsikroviau knygas ir tipo namų darbus dariau, kaip grįžo Justė ir Briga pasakiau, kad eisiu su Sima į lauką, bet iš tikro vėl eisiu susitikt su Luku.
Ketvirta susitikom prie upės. Jis man padarė staigmeną, suruošė iškila, buvo patieses dekį, pridėjes sumuštinių, sulčių ir kitų užkandžių. Aš klestelėjau jam iš šono ir ištraukem cigaretę iš burnos:
-Gana rūkyt vieną kartą- pasakiau ir nusišypsojau. Tada paimiau mandariną jį nulupau ir sugrūdau vieną gabaliuką jam į burną. Jis nusijuokė griebė nuluptą mandariną ir taip pat man norėjo įdėt mandariną į būrną, bet aš stipriai sučiaupiau lūpas ir mandarinas susitrynė, tada aš griebiau mandariną ir visą cielą ištryniau jam į veidą. Jis nesupyko, bet pradėjo tempti mane link upės. Aš įsilaisvinau nubėgau prie dekio pačiupau sumuštinį ir mečiau į jį. Jis atbėgo prie manes ir paguldė ant žolės. Pradėjo bučiuoti....Atsegė man lemenuką...
-Ne,ne- aš jį nustūmiau nuo saves ir atsistojau- nepyk- sumurmėjau- aš dar tikrai to nenoriu, ir mes pažystami vos kelios idenos.
-Ai, nieko, čia aš kaltas- sumurmėjo Lukas atsisėdo ant dekio ir žvilgtelėjo į mane.
Ach, koks jis gražus pagalvojau aš.
***
Trečiadienį jau atėjo Sima, bet nesulaukiau jokios žinios iš Luko ketvirtadienį taip pat, bet penktadienį ryte parašė į telefoną:
Sorry, kad nerašiau, buvau užsiėmes, gal šen susitinkam? Atvarysiu pire šūlės dešimtą.
Nieko nelaukusi parašiau: OK. Tada išsiėmiau pusę knygų iš kuprinės.
Parašiau Simai, kad ji ir išsiimtų knygas ir, kad dešimtą susitiksim su Luku. Ji tuoi pat atrašė OK.
Dešimtą jau sedėjom mašinoi, ir Lukas mums su Sima pranešė, kad jis su savo draugais varo į Klaipėdą ir pasiūlė mums kartu važiuoti!! Mes aišku sutikom, mamai pasakiau, kad važiuoju pas Simos močiutę. Mama patikėjo ir davė man šimtą litų. Susikrovus šmutkes šokau pas Luka į mašiną, tada nuvažiavom ir pasiimėm Simą. Ji įšoko į mašiną ir linksmai tarė:
-Monceee, tu maudisies, juk jau rugsėjo vidurys.
-Aišku, kad maudysis- vietoj manes atsakė Lukas ir aš jam nusišypsojau.
Trečia jau buvom Šventojoi. Ir visi maudemės su drabužiais. Išsinuomuosim butą pas kažkokius Luko draugo Sauliaus pažystamus. Sima pakeliui su Saulium susidraugavo, gale keionės, net perejo pas jį į mašiną. Dar buvo Giedrė ir Nojus ir Patricija su Kasparu, taigi gyvensim trijų kambarių bute aštuoniese, Lukas mums užsakė atskira kambarį. Sima turbūt miegos su Saulium o Patricija, Kasparas,Nojus ir Giedre didžiausiame kambaryje.
-Lukai- šaukiu jį, nes jis labai giliai nuėjo- ateik čia- aš svovėjau viena labai giliai, vos ne iki kaklo, o Lukas buvo nuėjas daug tolia, bet jam buvo maždaug iki liemens. Man buvo šiek tiek baisu, bet Lukas jau ėjo link manes, bangos atrodė milžiniškos, kaip jis po velnių pareis?!
Po valandos jau įsukurinėjom bute. Butas buvo gražus, bet netvarkingas, taigi mes keturios merginos tvarkemės, o bernai buvo išėja maisto.
-Taigi, tu dabar su Luku?- paklausė manes Patricija imdama siurblį.
-Na,-tarstelėjau aš- gal, bet jis man dar nesiūlė- šyptelėjau ir nuėjau prie Simos valančios dulkes.
Kaip parėjo bernai, iškraustė į šaldytuvą maistą, visi susėdom prie stalo ir šnekėjom. Sužinojau, kad mokinuos toi pačioi mokykloi kaip ir Giedrė su Nojum. Apie dvyliktą valandą Nojus, Giedrė, Petricija ir kasparas išėjo į barą, Sima su Saulium senej buvo nuėja miegot. Mes su Luku sėdėjom ir plepėjom, apie trečią nuėjom miegot. Kaip atsigulėm jis mane apkabino, bet nebučiavo ir nelindo. Aš apsidžiaugiau, kad jis mane suprato.

Nepykit už klaidas.

už klaidas pykti neverta, bet skaitant jos labai bado akis...
pats kūrinys gal ir neblogas, tačiau trūksta veiksmo daugiau, kažkokio užbaigtumo. Tu tiesiog sausai dėstai faktus "padariau tą, po to nuėjom ten, padarėm aną".
Pradžia gera, bet tikrai dar yra kur tobulėti (:

Žn :D

o tas tęsinys kada bus? :DD

nepatiko. per daug klaidų, per greitai vystosi veiksmas, jokių aprašymų.... ir pats siužetas neįdomus