Carelly eidama pro didžiają salę, kažkodėl susigundė joje apsilankyti. Pasukusi link jos, lengvai nustryksėjo. Įžengusi į plačią salę, mergaitė nustėro. Šalė buvo nežmoniškai erdvi. Užburtas dangaus skliautas dabar buvo ryškaus mėlynumo ir Carelly tai labai patiko. Varniukė žiopsojo užvertusi galvą į viršų, bet susivokusi, kad atrodo kaip kvaiša greitati ją nuleido. Tada apžvelgė stalus. Prie kiekvieno vis sėdėjo po būrelį mokinių. Vieni linksmai juokavo bei šnekučiavosi, kiti godžiai valgė. Carelly patraukė prie savojo. Nuėjusi atsisėdo ant suolo ir perkėlė kojas. Tada nužvelgė stalą. Jis tiesiogine ta žodžio prasme lūžo nuo maisto. Mergaitė net rankas pasitrynė. Pasiėmusi lėkštę prisikrovė viskokio maisto ir pradėjo valgyti.
Po kelių akimirkų viskas buvo sušlamšta. Carelly net pati savimi stebėjosi. Dar įsipylusi pasukų punšo išgėrė jį ir stryktelėjo nuo suolo. Jau buvo beinanti iš salės, kai apsisukusi nugvelbė raudonskruostį obuolį
-Ateičiai - suniunėjo mestelėdama jį šiek tiek į viršų ir mikliai sugaudama. Apsisukusi išsinešdino iš salės, joje palikdama šurmuliuojančius mokinius.