Grįžtu namo

Mano vardas Edita. Prieš 10 metų mano gimtoje saloje buvo nužudyti 6 žmonės. Tarp jų buvo ir mano mama. Tėtis liepė išvažiuoti iš salos. Aš nesupratau kodėl, nes žudiką jis pats nušovė. Aš grįžau po 10 metų padėti gėlių ant mamos kapo ir pasikalbėti su tėčiu. Bet...

Kai laivu 20 žmonių atplaukė į salą, tarp jų ir aš visi ėjome į salos motelį. Aš atėjusi į savo kambarį, pasidėjau daiktus ir nuėjau aplankyti geriausio vaikystės draugo Kanoro, kuris liko saloje.
Kanoras pasakė, kad jis pamilo vieną merginą. Jie buvo susižadėje. Ruošėsi tuoktis. Po mūsų pokalbio grįžau į savo kambarį. Viskas buvo kaip buve, bet ant veidrodžio buvo užkabinta popieriaus skiautė. Joje buvo parašytas straipsnis apie mano mamos žūti. Aš sulankščiau skiaute ir įmečiau į šiukšladežę. Kažkas primena jos mirtį.

Tą dieną turėjo vykti mišios pagerbti visus mirusius, kurie mirė prieš 10 metų. Visi atsisėdome ant suolelio, o kunigas pradėjo mišias. Visi meldėmes. Bet staiga kažkas iš viršaus išmetė didelį peilį. Peilis nepasiekė žemės. Viena mergina vardu Neringa užlipo pažiūrėti dėl ko tas peilis nukrito. Jis buvo pririštas prie lepmos. Aš prisiminiau, kas preiš žudyma, bažnyčioje įvyko lygiai tas pasts. Bet juk negali būti, kad pasikartos žudymas. Žudikas palaidotas. Nebent jis susirado megdžiotojų.

Kai grįžome į motelį, visi pradėjo spelioti, kas gali vėl pradėti žudyti. Nugirdau keletas frazių:
- Jis gyvas.
- Jis prisikėlė.
Aš supratau, kad jie kalba apie žudiką, kuris nužudė mano mamą. Bet to negali būti. Atėjo vakaras. Staiga kažkas trinktelėjo į langą. Ten buvo pakartas žmogus. Jis buvo mano draugė Ina. Aš atsiminiau, kad Ina paskutinį kartą mačiau mišiose, daugiau jos nemačiau. Visi žmonės išsigando. Keli mano draugai įnešė ją į vidų. Jos akyse buvo baimė. Visi suprato. Vėl prsidėjo žudymas.

Nuėjusi į savo kambarį, atsiguliau į lovą, bet neužmigau. Galvojau apie savo tėti ir Ina. Nutariau rytoj eiti pas tėti. Jis yra salos šerifas. Galvojau, kad reikia apsirūpinti ginklais. Jis tikrai jų turės. Tada mano mintys nuklydo iki Inos. Kas galėjo ją nužudyti. Atsakymo nežinaojau. Turėdama dau klausimų be atsakymų, užmigau.
_________________

Atsikėlusi po gilaus miego, nuėjau į svetainę valgyti pusričių. Visi žmonės nepamiršo vakar dienos įvikiu. Prie manęs atėjo Kanoras. Jis pasakė:
- Labas.
- Labas,- atsakiau.
- Kažkas nupjovė telefono laidus. Šiandien bandėme skambinti policijai.
- O kas nors bandė susisiekti internetu arba radiju?- paklausiau aš.
- Bandė, neišėjo. Salos radijo siustuvas visiškkai sugadintas. Interneto čia niekada nebuvo.
- Bet tai reiškia...- pradėjau aš.
- ... Kad mes čia įkalinti.
Kanoras nuėjo. Aš visa drebėjau. Pažvalgiau pro langą. Laivo kuriuo mes atplaukėmė nebebuvo. Aš surikau:
- Kažkas išplaukė iš salos, kad nėra laivo?
- Nėra laivo?- apstulbusi pasakė Neringa.- Einu pažiūrėti.
- Aš ir,- pasakė Kanoras.
Jie išėjo. Visi susėdo ant kėdžių. Pradėjome laukti. Tik staiga įlekė Neringa ir Kanoras. Abu buvo išsigandę. Neringa pasakė:
-Laivo nėra. Megė pakarta.
Dar vienas nužudytas. Aš to labiausiai bijojau.

Visi tylėjome. Kol pagaliau aš prabilau:
- Reikia eiti pas salos šerifa.
- O kas mums iš to?- paklausė Karolis.
- Jis turės ginklų. Mes turėsime apsauga,- atsakiau.
- O iš kur žinai, kad jis mums jų duos?- vėl paklausė Karolis.
- Aš jo dukra.
Aš, Kanoras ir Neringa išėjome pas šerifą. Ėjome tryse, nes manėme, jog tai apgins nuo žudiko. Štai mes jau pasiekėme kelionės tikslą. Kai įėjome į šerifo areštinę, tėvas mane užsipuolė:
- Kodėl grįžai? Kas tave čia atvilko?
- Mišios, mamai ir kitiems.
- O tau būtinai reikėjo čia atvažiuoti?- vėl paklausė tėtis.
- Ji-mano mama.
- Nu ir kas?
- Baikim šita diskusija,- pasakė Kanoras.- Mums reikia ginklų.
- O kam?
- Tėti, vėl prasidėjo žudymas, kažkas jau nužudė 2 žmones.
- Tikrai?
- Taip,- pasakė Kanoras.
- Turėtu būti sandelyje, tuoj atešiu.
Tėtis nuėjo paimti ginklų. Atnešė apie 20.
- Ačiū,- pasakė Kanoras. -Einam jau, Edita.
- Tėti neeisi su mumis?
- Ne neeisiu.
- Bet kodėl?
- Nes negaliu.
Mes išėjome. Grįžome į motelį. Prie mūsų atbėgo Merė. Ji pasakė:
- Džoanas nužudytas.

Aš atsėdau ant kėdės. Drebėjau. Buvo baisu. Dar tarp mūsų buvo nepilnametė mergaitė. Jai buvo vos aštuoneri. Jos vardas buvo Elina. Ji visą laiką sedėdavo ant motinos Ingos kelių. Jos tėtis buvo Artūras. Pasėmės ginklą jis vaikščiojo po kambarį. Mane užplūdo neviltis. Susisiekimo nėra. Laivo taip pat. Nežinojau ką daryti.

Staiga pasigirdo beldesys į duris. Artūras nuėjo ir jas atidarė. Už jų stovėjo Džimis. Aš jį labai mylėjau ir myliu. Nubėgau link jo ir apsigabinau jį. Jis man pažnabždėjo:
- Labas, senei tave mačiau.
- Ir aš,- atsakiau paleidau jį.
Jis pakausė visų:
-Kas čia vyksta? Prieplaukoje radau negyvą moterį. Štai ji.
Ir parodė į moterį kuria jis atsitempė. Artūras pribėgo prie jos ir pasakė:
- Čia Beta. Ji mano sesuo.
- Užjaučiu,- pasakė Džimis.
- Ir aš,- pasakiau.
- Ir aš,- užjautė Kanoras

Staiga Inga sušuko:
- Kur Elina?
Mes visi apsižiūrėjome.
- Jos nėra,- pasakiau.
- Reikia išsiskirti ir jos paieškoti.
Visi išsiskirstėme ieškoti po motelį. Jos neradome.
- Kur ji?- paklausė Inga.

Bet buvo pranešta ir gera naujiena:
-Yra laivas kuris išplukdys iš salos.
Staiga suskambo telefonas. Inga atsiliepė. Pasigirdo Elinos balsas:
- Jeigu kas nors išplauks iš salos, mane nužudys.
- Elina, Elina,- šaukė Inga.
Dėja niekas neatsiliepė. Karolis paklausė:
- Taigi laidai nupjauti. Kaip jis galėjo mums paskambinti?

- Nežinau ir man nerūpi, einu ieškoti Elinos,- pasakė Artūras ir išėjo.
- Aš ir eisiu,- pasakė Karolis.
- Aš ir, - pasakė Kanoras.
- Aš taip pat,- pasakiau.
Visi išėjome. Aš ieškojau kokia valandėlę. Neradau. Tai grįžau į motelį. Į jį jau buvo grįžęs Karolis. Jis pasakė:
- Neradau niekur jos.
- Aš irgi,- atsakiau.
Staiga pro duris įėjo Kanoras. Jis irgi nieko nerado. Visi susėdome. Laukėme Artūro. Praėjo dvi valandos. Jis negrįžo.
_________________

Mes ėjome ieškoti ne tik Elinos, bet ir Artūro. Aš ėjau su Karoli, bet Karolis ėjo labai nenoriai. Ėjom keliu. Staiga pamatėm žmogų, kuris gulėjo ant žemės. Nubėgome priejo. Ten buvo Artūras. Negyvas. Aš pradėjau šaukti Ingos. Ji ėjo su Kanoru. Kai atėjo, Inga pamačiusi Artūra apsiverkė. Ji rėkė:
-Tam, kas nužudė Artūrą bus blogai.

Įdomu.

Hm.. Dauko trūksta skyriai labai trumpi neapražoma nieks vaizdžiai tie skyriai kaip vienas sakinys rieke išplėsti ir vaizdingai rašyti, kad būtu galima įsijausti skaitant.

Šeip tai įdomiai bet skyriai trumpoki ir daug mirusių ;D žodžiu lauksiu tęsinio.

Aš nežiūrėjau Harperio salos :P mačiau tik paskutinę seriją

Sem baik..;}

Kitiem patinka.;}

Mano manymu visai nieko. Šaunuolė Lara.