Garbingasis stalas

Yo ne;labai suprato ką Lara turėjo omenį.
-Hm, o norėtum kad būtų?-paklausė Yoanna.

-Nežinau.Nors iš pradžių galvojau, kad ji netaps. Kai kurie gabumai perduoti būna,- nusijuokė Lara

Vaje... Nusijuokė Yo.
-Aš norėjau kad mano sūnus juo taptų. Mano manymu tai
užsitarnauta. Grabė..- šyptelėjo Yoanna.

-Tuoj grįšiu,- pasakė ir patraukė link GG stalo.

Gabriella mirktelėjo mamai tuomet nuėjo prie savo stalo.

Yo paskutinė pasiliko salėje. Visiems išėjus, nukreipė lazdelę į šviesas
ir be burtažodžių visos užgeso, paskutinis mostelėjimas lazdelę
į dangų ir ten jau buvo tamsu. Šyptelėjusi išėjo iš salės.

Melannie prisėdo prie stalo, pavalgiusi ji apsižvalgė ir nuėjo.

[Greitokai pavalgei xD]

[[Joba xD]]

Lara atėjo ir atsisėdo. Šaltu žvilgsniu ji peržvelgė visų koledžų stalus ir pradėjo valgyti

Lara išėjo.

Lara atėjo, atsisėdo ant Direktoriaus kėdės. Kol Lara surado kėdėje patogiausia padėti, visi susirinko. Lara atsistojo ir pasakė:
-Dėja, Hogvartse mes sulaukėme mirties. Mirė žmogus, garbingas žmogus. Taip, tai mūsų Yoanna York. Te išsipildo tavo svajones, kurios neišsipildė žemėje, tegul išsipildo ten, iš kur tu negrįši.
Staiga salėje pasidarė tylu, niku. Lara atsisėdo.

Kažkas iš GG suriko. Lara pasižiūrėjo į tą pusę, bet neturėjo jėgų aiškinti

Lara jau norėjo garsiai kalbančioms mergaitėms pasakyti: "Kas čia? Laida Klausimėlis?" Bet susilaikė

Lara išėjo

Lara įėjo į salę, jau norėjo sėstis ant kėdės, bet pamatė dvi grifes mėtančias maistą ant žemės. Lara nuėjo iki GG stalo

Lara atėjo. Atisėdo prie stalo, paiemė šakute ir staiga padėjo ją į vietą. Papurtė galvą ir išėjo iš salės

Ariellė įlingavo į salę ir eidama link garbingojo stalo mąstė. Kažin ką elfai bus pagaminę valgyt šį kartą. Tikiuosi bus gardžiai kvepianti kepta višta su traškia plutele... mhm kaip gardu. Arba garuojančių karbonadų su bulvių koše, o desertui ledų arba gaivus vaisinis pyragas. Užsisvajojusi mergina pastebėjo, kad jau praėjo garbingąjį stalą. Grįžusi atgalios ji įsitaisė ant suoliuko ir pasiėmė lėkštutę. Deja keptos vištos nebuvo. Buvo keli jau atšalę karbonadai ir padėklas sumuštinių su lašiša. Pavėlavau... kaip gaila. Dabar teks tenkintis sumuštiniais, beto aš nemėgstu lašišos. O valgyt taip noriu. Bet gerai, kad nors vaisių yra, bent kiek pasisotinsiu. O sumuštinių geriau nevalgysiu. Pasiimsiu kokį obuolį ir eisiu į lauką. Nusprendusi ji pasiėmė raudonskruostį obuolį ir šiektiek gurkštelėjusi apelsinų sulčių pakilo nuo stalo. Tikiuosi lauke nešalta. O aš taip pasiilgau saulutės. Tikiuosi dabar nelyja, nors gal ir gerai jeigu lytų. Aš lietų dievinu. Ji toliau nuklydusi į gilius apmąstymus išvinguriavo iš salės, grauždama sultingą obuolį, kuris jai pasirodė neįprastai gardus.